Ritos Mockeliūnienės nuotr., Šakių r.
Pamenu, kai sesuo, tėvai jau buvo iškeliavę, aš, kada galėdamas, vakarais išeidavau į lauką. Nebeturėdamas sveikatos, ilgais, dažnai žvaigždėtais šaltojo metų periodo vakarais, žiūrinėdavau (ko nors įsitvėręs, kad nevirsčiau) žvaigždes. Tada ramiau širdis plakdavo, niūrios mintys sklaidydavosi. Prisimindavau vaikystę, kai entuziastingi mūsų šeimos „astronomai“ sesė Marytė ir tėtis irgi žiūrėdavo į žvaigždes, džiaugdamiesi jų grožiu aikčiojo, o tėtis, nors ir labai užimtas buities darbais, dar ką žinodamas rodė, aiškino apie tuos dangaus šviesulius. „Čia Grįžulo Ratai, per jų galines dvi žvaigždes vedant liniją randame Šiaurinę. Čia Kasiopėja, čia Šienpjoviai, o tarp Mėnulio ragų dedant pagaliuką gauni „p“ arba „d“ raidę ir sužinai, ar priešpilnis, ar delčia…“, – pasakodavo. Sesė tada buvo 13–14 m. paauglė, aš – kokių 6 m. vaikėzas, irgi smalsiai klausantis jų pokalbio.
Taigi anuo sunkiu gyvenimo tarpsniu, pamenu, žiūrinėju žvaigždes, pietų pusėje randu gražiuosius Šienpjovius, netoliese matau Sirijų, kuris, kaip rašoma, yra ryškiausia šaltojo laikmečio mūsų dangaus žvaigždė. Bet virš jo matau ryškų šviesulį, pranokstantį Sirijų, ir todėl vis pasimetu danguje. Tada prisiminė sesės ir tėčio pokalbis, kad skirti žvaigždes nuo planetų galima pagal tai, kad „planetos nemirga“ (gal tai ir ne visiškai teisinga). Bet Joniškio vaikystės „astronomai“ planetas matė aukštai dangaus skliaute, tad taisyklė „planetos nemirga“ tiko. Taigi anuomet, 2014–2015 m., aš, prisiminęs mūsų „astronomų“ taisyklę, greitai susivokiau, kad nežinomas šviesulys yra planeta Jupiteris, ir padangėje vėl pasidarė tvarka. Ačiū jums, šaunieji „astronomai“, ilsėkitės ramybėje.
Anie mano vakarai – jau praeitis… Treji metai praslinko. Ir kojos nusilpo. Deja, šiemet nebegaliu išeiti, padange grožėtis. Bet juk yra vežimėlis, galiu į kiemą išriedėti! Ir dangus po darganų šiandien žvaigždėtas. Gruodis, gal jau Šienpjoviai, Sirijus matosi? Tad rengiuosi, išsistumiu į kiemą. Keliu žvilgsnį aukštyn, o širdis nyra į brangius prisiminimus. Nušvinta viskas – kaip vaikystės padangė gimtajam kieme.