Naujienos

IŠMINTINGOSIOS VARNOS IR DARBŠTUOLĖS SKRUZDĖLĖS PAKRUOJO DVARE
2014-01-22

Sausio pabaiga negailėjo nei šalčio, nei atšiauraus vėjo, tačiau tai neišgąsdino LISS narių, susirinkusių  Pakruojo dvaran į „Strateginio planavimo“ mokymus.



Lektorė Liana Mogišaitė  savo energija užkrėtė visus, todėl nors ir tylėdami (kalbėtis tarpusavyje buvo draudžiama) dirbome aktyviai.Vargome dėliodami „šešiakampius“, bet supratome,koks įdomus ir naudingas komandinis darbas.

Peržiūrėję filmus „Mano batai“, “Gyvenimas be galūnių“,apie išmintingąją varną bei darbštuoles skruzdėles ilgai diskutavome ir aiškinomės, kaip asmeninių strategijų pagrindu sukurti organizacijos strategijos viziją bei ją vystyti.

Posakis „Aš galiu, nes...noriu“tapo mokymų devizu. Net patys nustebome, kokių tik galimybių neradome, kad svajonės ir norai taptų įgyvendinama realybe.

Daugelis prisiminė Vytauto Petkevičiaus knygos „Kodėlčius“ herojų, kuris mokėsi gyventi nuolatos klausinėdamas „Kodėl?“ Mes irgi tapome suaugusiais „kodėlčiukais“ ir supratome, kad tikslas pasiekiamas tada,kai jis yra aiškus, o pats turi motyvaciją jam pasiekti.  Nuo savęs perėjome  prie organizacijos veiklos.Išsiaiškinę misiją ėmėmės vizijos, kurią kūrėme naudodami iškarpas iš žurnalų.Mūsų vizijos prasidėjo nuo kuklių kontorų, pasiekė stiprias organizacijas su savo biurais,poilsio bei reabilitacijos centrais iki nuosavų lėktuvų, skraidančių po pasaulį.Planavome, kokie bus mūsų veiksmai,kaip, turėdami  minimalius finansinius išteklius, įgyvendinsime ne tik savo asmenines strategijas,bet ir kursime organizacijos ateitį.

Daug dėmesio skyrėme ir vadovo vaidmens svarbai. Nupieštose plaštakose įprasminome savo gyvenimo egzistenciją ir kiekvienos draugijos  buvimo  vietą LISS.Kiekviena grupelė aptarė,derino, darė  išvadas.Salė, kurioje vyko mokymai, pasipuošė „tapetais“,kuriuose atsispindėjo visų keturių grupių darbas.

Kiekviena diena dar tęsdavosi ir po užsiėmimų.Dvare  ne tik sočiai ir skaniai valgėme, bet netrūko ir pramogų. Tai kas, kad pačiuožinėjus rankas ir kojas papuošė mėlynės ir nubrozdinimai. Viską atpirko kolegų komplimentai.  O svarbiausia - įrodyti pačiam sau,kad nors ir trumpam liga gali pasilikti kažkur toli toli...