𝗟𝗶𝗲𝘁𝘂𝘃𝗼𝘀 𝗶š𝘀ė𝘁𝗶𝗻ė𝘀 𝘀𝗸𝗹𝗲𝗿𝗼𝘇ė𝘀 𝘀ą𝗷𝘂𝗻𝗴𝗼𝘀 𝗸𝗮𝘀𝗺𝗲𝘁𝗶𝗻ė
𝘃𝗮𝘀𝗮𝗿𝗼𝘀 𝘀𝗮𝘃𝗮𝗿𝗮𝗻𝗸𝗶š𝗸𝗼 𝗴𝘆𝘃𝗲𝗻𝗶𝗺𝗼 į𝗴ū𝗱ž𝗶ų 𝘂𝗴𝗱𝘆𝗺𝗼 𝘀𝘁𝗼𝘃𝘆𝗸𝗹𝗮 „𝗚𝘆𝘃𝗲𝗻𝘁𝗶 𝗯𝗲 𝘀𝘁𝗮𝗯𝗱ž𝗶ų“ 𝟮𝟬𝟮𝟲𝗺

𝐑𝐮𝐠𝐩𝐣ūč𝐢𝐨 𝟐𝟖–𝟑𝟏 𝐝𝐢𝐞𝐧𝐨𝐦𝐢𝐬 𝐏𝐚𝐥𝐚𝐧𝐠𝐨𝐣𝐞 vyko kasmetinė, jau tradicija tapusia, Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos vasaros savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo stovykla „Gyventi be stabdžių“. Į ją susirinko beveik 100 žmonių iš dešimties Lietuvos išsėtinės sklerozės draugijų.

 

Keturių dienų programa buvo intensyvi ir įvairi – joje susipynė žinios apie išsėtinę sklerozę, gydymą, kognityvines funkcijas, judėjimą, miegą, sveikatą ir savarankiškumą…Tačiau stovykla nebuvo vien paskaitos ir praktiniai užsiėmimai. Tai buvo keturios dienos, skirtos geriau suprasti savo kūną, išgirsti specialistų patarimus, pasitikrinti savo įsitikinimus ir, ne mažiau svarbu, pabūti tarp žmonių, kurie gerai supranta, ką reiškia kasdienybė gyvenant su IS.

Stovyklos dalyviai buvo aktyvūs nuo pat pirmųjų užsiėmimų. Paskaitose netrūko klausimų, dalijimosi patirtimi ir pokalbių. Specialistų išsakytos mintys dažnai iškart buvo siejamos su realiomis dalyvių gyvenimo situacijomis, todėl programa nebuvo vien klausymasis – ji tapo gyvu pokalbiu.

 

Gydytojas neurologas Džonardas Šleiteris pristatė IS formas ir gydymo eigą. Kalbėta apie ligos aspektus ir gydymo galimybes, o dalyviai turėjo galimybę klausti to, kas jiems aktualu. Gyvenant su IS klausimai apie ligą ir gydymą nėra vien teoriniai – jie kyla iš kasdienės patirties, todėl galimybė juos užduoti specialistui yra svarbi ir reikalinga.

 

Į judėjimą buvo pažvelgta kiek kitaip, nei esame įpratę. LSU doktorantės Godos Daugės pranešime „Drąsiau judėti galima išmokti – kognityvinių funkcijų svarba ir lavinimas sergant IS“ nuskambėjo mintis: „Drąsa prasideda ten, kur mažėja baimė.“

LSU doktorantės Godos Daugės pranešimas „Drąsiau judėti galima išmokti – kognityvinių funkcijų svarba ir lavinimas sergant IS“ skaidrė „Geriausia smegenų treniruotė“.

Kai kalbame apie judėjimą, dažnai galvojame apie raumenis. Tačiau tam, kad galėtume pajudėti, smegenys pirmiausia turi pastebėti, kas vyksta, nuspręsti, ką daryti, ir laiku sureaguoti. Judėjimas prasideda dar prieš patį judesį.

 

Ši paskaita buvo ne tik teorinė. Dalyviai aiškinosi savo dėmesio tipą, atliko atminties lavinimo pratimus, išbandė įvairias praktines užduotis ir atliko bilateralinės koordinacijos pratimus. Tokia praktinė dalis leido patiems pajusti, kaip veikia dėmesys, atmintis ir koordinacija.

Viena iš įsimintinų minčių – tas pats vaizdas nebūtinai reiškia tą patį supratimą. Tai, ką matome, mūsų smegenys dar turi apdoroti ir interpretuoti. O dėmesys, atmintis ir kitos kognityvinės funkcijos nėra nekintantys gebėjimai – juos galima lavinti.

 

Apie sveikatą kalbėta ir per kasdienius pasirinkimus. Sveiko gyvenimo konsultantas Marijus Eidietis pristatė temą „Sveikas skrandis – vartai į sveikatą“, kviesdamas pažvelgti į virškinimo sistemos svarbą ir jos ryšį su bendra savijauta. Su virškinimo problemomis susiduria dažnas sergatysis IS.

 

 

 

 

 

 

 

Kita Marijaus Eidiečio nagrinėta tema – „Mūsų programos, pagal kurias gyvename“. Joje atsigręžta į iš vaikystės atsineštas nuostatas, įsitikinimus ir elgesio modelius, kurie gali nepastebimai veikti mūsų santykį su savimi, savo kūnu ir sveikata.

Ši tema tapo proga pagalvoti, kiek mūsų požiūris į sveikatą yra sąmoningas pasirinkimas, o kiek jį formuoja ankstesnė patirtis. Visos stovyklos metu dalyviai aktyviai klausinėjo, dalijosi asmeninėmis patirtimis ir diskutavo. Kai kuriuose klausimuose apie sveikatą buvo galima pastebėti ir tas iš anksto susiformavusias „programas“, kurios kartais nulemia mūsų pasirinkimus net tada, kai apie jas nesusimąstome.

Labai išsami, svarbi ir įdomi buvo KLU asistentės profesorės dr.Julijos Andrejevos paskaita apie miego mokslo naujoves. Šis pranešimas paskatino kitaip pažvelgti į poilsį ir jo reikšmę smegenų veiklai.

Viena iš svarbių išgirstų minčių – jeigu miegojome per mažai, nereikėtų dieną bandyti „apgauti“ savo smegenų ir versti save veikti taip, lyg būtume gerai pailsėję. Nuovargio ignoravimas jo nepanaikina. Kartais rūpinimasis savimi reiškia ne dar labiau save spausti, o pripažinti, kad organizmui reikia poilsio.

 

 

Savarankiškumas buvo ugdomas ir praktiškai. Jolantos Starodubcovienės vedamame terapiniame užsiėmime dalyviai lavino pirštų motoriką. Atrodytų, nedideli kasdieniai judesiai, tačiau būtent iš jų susideda daugybė veiksmų, padedančių žmogui išlikti kuo savarankiškesniam.

Padirbėję smarkiai, papuošėme konferencijų salę „pom-pom“ dekoracijomis iš servetėlių.

 

 

Kiekvienas rytas prasidėdavo mankšta. Ją vedė IS Terapijos centro, esančio Žvėryne, kineziterapeutai Džiugas ir Kamilė. Judėjimas tapo natūralia stovyklos dienos dalimi – ne teorija, o praktika, kurią kiekvienas galėjo išbandyti pats.

 

Tačiau keturios dienos Palangoje buvo ne vien apie žinias. Svarbi jų dalis – buvimas kartu.

 

 

 

Stovyklos metu netrūko ir visai paprastų, bet labai šiltų akimirkų. Viena jų – Vilijaus iš Vilniaus gimtadienis 🎈Norėdami jį pasveikinti, iš saldainių sudėliojome jo vardą ir širdelę. ❤️

O tuomet saldumynais pasivaišinome visi – lietuviški saldainiai tapo dar viena proga susėsti kartu, pasikalbėti ir pasidalyti gera nuotaika. Kartais būtent tokios spontaniškos akimirkos ir lieka gražiausiu stovyklos prisiminimu.

Pirmąjį vakarą aktorė ir dainininkė Indrė Jucytė dovanojo ne tik muziką, bet ir labai širdingą emociją. Vokalistė sužavėjo savo balsu, charizma ir gebėjimu įtraukti publiką. Tą vakarą daug šokome, dainavome ir tiesiog mėgavomės buvimu kartu. Ryšys su dainininke užsimezgė iškart. Tai buvo abipusis jausmas.

Kitą vakarą skambėjo gyvo garso retro stiliaus koncertas. Skambėjo retro klasikos kūriniai, o dalyviai ne tik klausėsi – dainavo, šoko ir kūrė bendrą vakaro nuotaiką. Salė tiesiog ūžė.

Vakaronė „Meilės vakaras“.Savanorės iš Aukštaitijos savo pasiridyme priminė apie ranka rašytus meilės laiškus… O kada Jūs paskutinį kartą tokį laišką gavote?

Kasmet visų LISS vasaros stovyklų šią dalį užpildo LISS organizacijų pasirodymai. Ir kokių tik temų per daugelį metų neprigalvojome. O kūrybingos ir atsakingai pasiruošusių organizacijų pasirodymai verti didelių aplodismentų!

Šiais metais rugpjūčio 30-osios vakarą stovyklos programą tarsi vainikavo „Meilės vakaras“. Apie jį jau pasakojome atskirai, todėl šįkart plačiau nesikartosime.

Paskutinę stovyklos dieną skyrėme stovyklos aptarimui. Ir atsisveikinimo ceremonijai. Tai taip pat ypatinga susitikimo dalis, kai nubraukiame ir ašaras. Be abejo, džiūgesio… Pasidaliję savo patirtimis ir mintimis apie tai, ką iš šių keturių dienų išsivežam į kasdienybę, atsisveikinę…visada.ateina laikas atsisveikint ir su jūra💙

Beveik 100 žmonių iš dešimties Lietuvos išsėtinės sklerozės draugijų išvyko į savo miestus. Kiekvienas su savo patirtimi, tačiau ir su dalimi bendro šių keturių dienų laiko – išgirstomis mintimis, naujomis žiniomis, praktiniais įgūdžiais ir susitikimais.

 

𝐍𝐮𝐨š𝐢𝐫𝐝ž𝐢𝐚𝐢 𝐝ė𝐤𝐨𝐣𝐚𝐦𝐞 𝐋𝐢𝐞𝐭𝐮𝐯𝐨𝐬 𝐢š𝐬ė𝐭𝐢𝐧ė𝐬 𝐬𝐤𝐥𝐞𝐫𝐨𝐳ė𝐬 𝐬ą𝐣𝐮𝐧𝐠𝐚𝐢 𝐢𝐫 𝐋𝐈𝐒𝐒 𝐠𝐞𝐧𝐞𝐫𝐚𝐥𝐢𝐧𝐞𝐢 𝐬𝐞𝐤𝐫𝐞𝐭𝐨𝐫𝐞𝐢 𝐀𝐥𝐝𝐨𝐧𝐚𝐢 𝐃𝐫𝐨𝐬𝐞𝐢𝐤𝐢𝐞𝐧𝐞𝐢 𝐮ž 𝐬𝐭𝐨𝐯𝐲𝐤𝐥𝐨𝐬 𝐨𝐫𝐠𝐚𝐧𝐢𝐳𝐚𝐯𝐢𝐦ą, 𝐫ū𝐩𝐞𝐬𝐭į 𝐢𝐫 𝐝𝐚𝐫𝐛ą.

𝐃ė𝐤𝐨𝐣𝐚𝐦𝐞 𝐯𝐢𝐬𝐢𝐞𝐦𝐬 𝐥𝐞𝐤𝐭𝐨𝐫𝐢𝐚𝐦𝐬 𝐢𝐫 𝐬𝐩𝐞𝐜𝐢𝐚𝐥𝐢𝐬𝐭𝐚𝐦𝐬, 𝐤𝐮𝐫𝐢𝐞 𝐝𝐚𝐥𝐢𝐣𝐨𝐬𝐢 𝐬𝐚𝐯𝐨 ž𝐢𝐧𝐢𝐨𝐦𝐢𝐬, 𝐩𝐚𝐭𝐢𝐫𝐭𝐢𝐦𝐢 𝐢𝐫 𝐥𝐚𝐢𝐤𝐮, 𝐚𝐭𝐬𝐚𝐤ė į 𝐝𝐚𝐥𝐲𝐯𝐢ų 𝐤𝐥𝐚𝐮𝐬𝐢𝐦𝐮𝐬 𝐢𝐫 𝐩𝐫𝐢𝐬𝐢𝐝ė𝐣𝐨 𝐩𝐫𝐢𝐞 𝐩𝐫𝐚𝐬𝐦𝐢𝐧𝐠𝐨 𝐬𝐭𝐨𝐯𝐲𝐤𝐥𝐨𝐬 𝐭𝐮𝐫𝐢𝐧𝐢𝐨.

𝐀č𝐢ū 𝐈𝐒 𝐓𝐞𝐫𝐚𝐩𝐢𝐣𝐨𝐬 𝐜𝐞𝐧𝐭𝐫𝐨 𝐤𝐨𝐥𝐞𝐤𝐭𝐲𝐯𝐮𝐢, 𝐤𝐢𝐧𝐞𝐳𝐢𝐭𝐞𝐫𝐚𝐩𝐞𝐮𝐭𝐚𝐦𝐬 𝐃ž𝐢𝐮𝐠𝐮𝐢 𝐢𝐫 𝐊𝐚𝐦𝐢𝐥𝐞𝐢 𝐮ž 𝐫𝐲𝐭𝐢𝐧𝐞𝐬 𝐦𝐚𝐧𝐤š𝐭𝐚𝐬 𝐢𝐫 𝐫ū𝐩𝐞𝐬𝐭į 𝐝𝐚𝐥𝐲𝐯𝐢ų 𝐟𝐢𝐳𝐢𝐧𝐢𝐮 𝐚𝐤𝐭𝐲𝐯𝐮𝐦𝐮.
𝐃ė𝐤𝐨𝐣𝐚𝐦𝐞 𝐯𝐢𝐬𝐨𝐦𝐬 𝐝𝐞š𝐢𝐦č𝐢𝐚𝐢 𝐋𝐢𝐞𝐭𝐮𝐯𝐨𝐬 𝐢š𝐬ė𝐭𝐢𝐧ė𝐬 𝐬𝐤𝐥𝐞𝐫𝐨𝐳ė𝐬 𝐝𝐫𝐚𝐮𝐠𝐢𝐣ų 𝐢𝐫 𝐯𝐢𝐬𝐢𝐞𝐦𝐬 𝐬𝐭𝐨𝐯𝐲𝐤𝐥𝐨𝐬 𝐝𝐚𝐥𝐲𝐯𝐢𝐚𝐦𝐬 – 𝐮ž 𝐚𝐤𝐭𝐲𝐯ų į𝐬𝐢𝐭𝐫𝐚𝐮𝐤𝐢𝐦ą, 𝐤𝐥𝐚𝐮𝐬𝐢𝐦𝐮𝐬, 𝐚𝐭𝐯𝐢𝐫𝐮𝐦ą, 𝐝𝐚𝐥𝐢𝐣𝐢𝐦ą𝐬𝐢 𝐩𝐚𝐭𝐢𝐫𝐭𝐢𝐦𝐢 𝐢𝐫 𝐛𝐞𝐧𝐝𝐫𝐲𝐬𝐭ę.𝐀č𝐢ū 𝐈𝐒 𝐓𝐞𝐫𝐚𝐩𝐢𝐣𝐨𝐬 𝐜𝐞𝐧𝐭𝐫𝐨 𝐤𝐨𝐥𝐞𝐤𝐭𝐲𝐯𝐮𝐢, 𝐤𝐢𝐧𝐞𝐳𝐢𝐭𝐞𝐫𝐚𝐩𝐞𝐮𝐭𝐚𝐦𝐬 𝐃ž𝐢𝐮𝐠𝐮𝐢 𝐢𝐫 𝐊𝐚𝐦𝐢𝐥𝐞𝐢 𝐮ž 𝐫𝐲𝐭𝐢𝐧𝐞𝐬 𝐦𝐚𝐧𝐤š𝐭𝐚𝐬 𝐢𝐫 𝐫ū𝐩𝐞𝐬𝐭į 𝐝𝐚𝐥𝐲𝐯𝐢ų 𝐟𝐢𝐳𝐢𝐧𝐢𝐮 𝐚𝐤𝐭𝐲𝐯𝐮𝐦𝐮.
𝐃ė𝐤𝐨𝐣𝐚𝐦𝐞 𝐯𝐢𝐬𝐨𝐦𝐬 𝐝𝐞š𝐢𝐦č𝐢𝐚𝐢 𝐋𝐢𝐞𝐭𝐮𝐯𝐨𝐬 𝐢š𝐬ė𝐭𝐢𝐧ė𝐬 𝐬𝐤𝐥𝐞𝐫𝐨𝐳ė𝐬 𝐝𝐫𝐚𝐮𝐠𝐢𝐣ų 𝐢𝐫 𝐯𝐢𝐬𝐢𝐞𝐦𝐬 𝐬𝐭𝐨𝐯𝐲𝐤𝐥𝐨𝐬 𝐝𝐚𝐥𝐲𝐯𝐢𝐚𝐦𝐬 – 𝐮ž 𝐚𝐤𝐭𝐲𝐯ų į𝐬𝐢𝐭𝐫𝐚𝐮𝐤𝐢𝐦ą, 𝐤𝐥𝐚𝐮𝐬𝐢𝐦𝐮𝐬, 𝐚𝐭𝐯𝐢𝐫𝐮𝐦ą, 𝐝𝐚𝐥𝐢𝐣𝐢𝐦ą𝐬𝐢 𝐩𝐚𝐭𝐢𝐫𝐭𝐢𝐦𝐢 𝐢𝐫 𝐛𝐞𝐧𝐝𝐫𝐲𝐬𝐭ę, 𝐬𝐚𝐯𝐚𝐧𝐨𝐫𝐲𝐬𝐭ę.

Keturių dienų stovykla baigėsi, tačiau jos esmė liko ne Palangoje. Ji iškeliavo kartu su žmonėmis – į jų namus, miestus ir kasdienybę. Galbūt kažkas dažniau prisimins pasirūpinti miegu, kažkas atliks išmoktus pratimus, kažkas kitaip pažvelgs į savo senas nuostatas, o kažkas tiesiog prisimins, kad nėra vienas.

Ir galbūt būtent tai yra viena svarbiausių tokių susitikimų prasmių – ne tik gauti naujos informacijos, bet ir iš naujo pajusti, kad gyvenant su IS galima mokytis, judėti, kurti, juoktis, šokti, dainuoti ir būti tarp savų.

🧡𝘠𝘱𝘢𝘵𝘪𝘯𝘨𝘢 n𝘶𝘰š𝘪𝘳𝘥𝘪 𝘱𝘢𝘥ė𝘬𝘢 𝘴𝘵𝘰𝘷𝘺𝘬𝘭𝘰𝘴 𝘳ė𝘮ė𝘫𝘢𝘮𝘴 – „𝘕𝘰𝘷𝘢𝘳𝘵𝘪𝘴“, „𝘙𝘰𝘤𝘩𝘦“ 𝘣𝘦𝘪 𝘈𝘴𝘮𝘦𝘯𝘴 𝘴𝘶 𝘯𝘦𝘨𝘢𝘭𝘪𝘢 𝘵𝘦𝘪𝘴𝘪ų 𝘢𝘱𝘴𝘢𝘶𝘨𝘰𝘴 𝘢𝘨𝘦𝘯𝘵ū𝘳𝘢𝘪 𝘱𝘳𝘪𝘦 𝘓𝘪𝘦𝘵𝘶𝘷𝘰𝘴 𝘙𝘦𝘴𝘱𝘶𝘣𝘭𝘪𝘬𝘰𝘴 𝘴𝘰𝘤𝘪𝘢𝘭𝘪𝘯ė𝘴 𝘢𝘱𝘴𝘢𝘶𝘨𝘰𝘴 𝘪𝘳 𝘥𝘢𝘳𝘣𝘰 𝘮𝘪𝘯𝘪𝘴𝘵𝘦𝘳𝘪𝘫𝘰𝘴 – 𝘶ž 𝘱𝘢𝘳𝘢𝘮ą 𝘪𝘳 𝘨𝘢𝘭𝘪𝘮𝘺𝘣ę į𝘨𝘺𝘷𝘦𝘯𝘥𝘪𝘯𝘵𝘪 š𝘪ą 𝘴𝘵𝘰𝘷𝘺𝘬𝘭ą.

Tekstą paruošė LISS valdybos narė Rasa Malinauskaitė

#LISS
#IšsėtinėSklerozė
#ISvasarosStovykla
#GyvenkimeBeStabdžių